Nuo paskutinio podagros epizodo praėjo ketveri metai. Turėjau tris podagros epizodus: du didelius ir labai skausmingus bei vieną nedidelį ir ne tokį sunkų. Dabar man yra trisdešimt treji metai, o pirmasis podagros priepuolis mane ištiko būnant 27 metų. Pirmasis priepuolis ištiko, kai buvau jaunas. Podagra yra liga, kuria suserga vyresni, keturiasdešimtmečiai vyrai. Dariau tai, ką daro kiekvienas nuo podagros kenčiantis žmogus: lankiausi pas gydytoją, vartojau paskirtus vaistus ir vengiau purino turinčio maisto. Bent jau taip elgiausi didžiąja dalimi. Matote, nemėgstu, kai man nurodinėja, ką galiu valgyti.
Pažiūrėkime...
Po pirmojo epizodo grįžau prie to, kad visiškai nesuvokiau, o paskui pradėjau elgtis taip, tarsi to niekada nebūtų buvę. Tikriausiai todėl mane ištiko dar vienas priepuolis. Toliau gyvenau savo gyvenimą, dariau, ką norėjau, ir valgiau tai, ką buvau įpratęs. Neturėjau antsvorio ar nutukimo, tačiau gyvenau labai sėslų gyvenimą. Mano tipinė savaitė susidėjo iš to, kad visą dieną per savaitę praleisdavau prie kompiuterio, o savaitgaliais gerdavau alų.
Negalėjau užsiimti jokia fizine veikla. Po antrojo epizodo jaučiausi šiek tiek budresnis. Tikriausiai todėl trečiasis priepuolis nebuvo toks skausmingas. Po trečiojo epizodo žinojau, kad pasiekiau naują žemiausią sveikatos lygį. Per 29-ąjį gimtadienį nusipirkau kalnų dviratį. Pradėjau juo važinėti kasdien ir pasijutau stipresnis. Nekantriai laukdavau valandos trukmės pasivažinėjimo po darbo. Buvau nustebęs, kad numečiau kelis centimetrus pilvo srityje. Tai nebuvo tikslas, bet buvo malonus privalumas.
Pratimai
Atradau, kad bėgimas, bėgimas ir ėjimas man labiau patinka nei važiavimas dviračiu. Nesvarbu, kad vis dar kartais važinėju dviračiu, nes tai dariau dėl naudos sveikatai. Jaučiausi energingesnis ir lengvesnis. Niekada nejaučiau poreikio per dieną greitai užsnūsti. Galiu lipti į aukštą neprarasdamas kvapo. Tai buvo nuostabu. Atrodė, tarsi man vėl būtų 18 metų. Tapau apsėsta savo sveikatos ir kūno. Taip pat pradėjau kilnoti svarmenis ir išbandžiau kelias mažai angliavandenių turinčias dietas.
Mano kūno riebalų procentinė dalis sumažėjo nuo 22 proc. iki 10 proc. Visi šie dalykai buvo įmanomi, nes pakeičiau savo gyvenimo būdą. Kalnų dviratis buvo mano paskutinė išeitis. Tai buvo lengva ir atrodė labai smagu, todėl nusprendžiau pabandyti. Tai atvėrė duris į norą būti sveikesniam ir išlikti sveikam. Pajutau, kad šiek tiek padaugėjo energijos. Apie podagrą nebegalvoju. Valgau tai, ką mėgstu, ir geriu tai, ką mėgstu (žinoma, su saiku).
Išvada
Ironiška, kad sveikiau maitinantis natūraliai padidėja aktyvumas (dar vienas sveikintinas privalumas). Tai, ką dariau, dariau ne todėl, kad sirgau podagra. Labiau rūpinausi savo gyvenimo būdu, kuris sukėlė podagrą. Tačiau žinojau, kad genetiškai esu jai jautresnė. Netrukus švęsiu penktus metus, kai negyvenu be podagros. Esu įsitikinęs, kad ateityje dar kartą susirgsiu podagra, bet nenustebčiau, jei pasikeistų mano gyvenimo būdas.